Uldukas

Columba oenas

Iš pažiūros – įprastas balandis. O visgi ne. Tai girių karvelis, retas mūsų šalyje, todėl saugomas ir įtrauktas į Lietuvos raudonąją knygą. Didžiausias ulduko skirtumas nuo mums įprasto, greta žmogaus gyvenančio naminio karvelio yra tas, kad šis sparnuotis sutinkamas tik senose giriose. Sengirės uldukui būtinos, kadangi jis vienintelis iš Lietuvoje perinčių karvelių lizdą suka drevėse arba meletų iškaltuose uoksuose, o tokių galima rasti tik senuose miškuose. Rudeniop uldukai išskrenda iš Lietuvos ir žiemą leidžia piečiau Europoje, bet jau ankstyvą pavasarį, kovo mėnesį, šie miškų karveliai grįžta į savo namus ir netrukus pradeda ieškoti antrosios pusės. Juodkrantės sengirėje uldukai tai pat gyvena, todėl visą pavasarį, o ypač kovą–balandį galima išgirsti duslius toli sklindančius ūbčiojimus. Šiuos garsus skleidžia tik patinėlis, siekdamas prisivilioti patelę ir pranešti konkurentams, kad šis girios plotas jau užimtas.

Nuotraukos

Klausyti