Moteris su šluota

„Velniavos“ dalyje skirta proporcingai vietos ir velniui giminingoms raganoms, kurios yra ne mažiau ryškūs lietuvių liaudies pasakų personažai. Tautosakoje raganos apibūdinamos kaip visa galinčios, visa žinančios, visa matančios deivės. Sakmėse tai dažniausiai neigiami personažai, kurie yra linkę kenkti ir daryti bloga. Raganas pažinti labai sunku. Panašiai kaip ir velniai, raganos dažnai kaitalioja savo pavidalą. Sakmėse ragana dažniausiai naudoja skirtingus išvaizdos pavidalus, norėdama nepastebimai įsmukti ir padaryti ką nors bloga: išmelžti karves, ką nors apnuodyti, nukirpti avis. Su raganomis susiję nepaprastai daug Lietuvoje užfiksuotų tikėjimų, burtų ir prietarų. Dauguma jų rodo, kad buvo įsivaizduojama, jog raganos kenkia žmonėms ir gyvuliams. ,,Lietuvių pasakojamosios tautosakos motyvų kataloge“ užregistruota apie pusantro šimto sakmių apie raganas, o iš viso jų esama arti tūkstančio.

Sekant tautosakos tradicija, Raganų kalno ekspozicijoje sukurta ne viena išraiškinga ragana: funkcionali skulptūra-suoliukas „Moteris su mogliu (kultuve) (aut. Rimantas Zinkevičius, 1980)“, „Ragana ant šluotos“ (aut. Rudolfas Gindulis, 1981).

Nuotraukos