Velnias gegužinėje

Velnias lietuvių tautosakoje vaizduojamas kur kas plačiau ir įvairiapusiškiau, nei kitos mitinės būtybės. Velnių pasitaiko beveik visų pasakojamosios tautosakos žanrų kūriniuose. Velnias lietuvių tautosakoje yra žmonėms labai artima mitinė būtybė, besisukiojanti, o kartais ir gyvenanti čia pat. Neretai velnias gyvena žmogaus pašonėje, ir bematant pasirodo, kai tik žmogui reikia pagalbos. Beje, lietuvių liaudies sakmėse ir pasakose vaizduojama, kad velnias žmogui už vieną paaukotą pinigėlį ar parodytą pagarbą šimteriopai atsilygina. Kartais būna ir visai priešingai – velnias vaizduojamas kaip pati baisiausia ir žmogui pavojingiausia mitinė būtybė. Velnias lietuvių liaudies mitologijoje beveik neturi kitoms mitinėms būtybėms būdingo paslaptingumo, antgamtiškumo, jo nevengiama ir per daug nesibijoma. Ir žmogaus santykiai su velniu gali būti familiarūs arba ar net draugiški. Būtent tokį žmogaus ir velnio ryšį mitologijoje ir atspindi skulptūrų ansamblis, vaizduojantis muzikuojančių, šokančiųjų poras, tarp kurių sukasi ir velnias. Jį galima atpažinti pagal tam tikrą požymį.

Nuotraukos