Margasparnė musinukė

Ficedula hypoleuca

Margasparnė musinukė – vienas jautriausių klimato kaitai sparnuočių. Šis žvirblio dydžio paukštelis, kaip sufleruoja jo pavadinimas, minta kone išimtinai įvairiomis muselėmis, drugiais ir jų vikšrais.

Per tūkstantmečius margasparnės musinukės kuo puikiausiai perprato Europos gamtos ritmą ir tiksliai žinojo, kada pavasariais čia pabunda ir ritasi vabzdžiai. Žinodamos šią informaciją, iš Afrikos į Lietuvą sugrįždavo tik balandžio pabaigoje, kai vabzdžių ir vikšrų dar nėra daug, tačiau jos galėdavo būti tikros, kad gegužę, išsiritus jų jaunikliams, bus pats vabzdžių pikas ir geriausios sąlygos auginti atžalas. Visgi dėl pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai šiltėjančio klimato ir ankstyvų pavasarių vabzdžiai visoje Europoje pradėjo ristis ir skraidyti kone dviem savaitėm anksčiau. Žiemas leisdamos Afrikoje musinukės to nežino ir į Lietuvą sugrįžta vis dar tuo pačiu metu, kaip ir jų gentainės prieš šimtus metų, – balandžio gale. Dėl šios priežasties paukšteliai pavėluoja į maisto piką – jiems parskridus vabzdžių jau būna gausu, nors tuo metu toks jų kiekis net nėra būtinas, o štai kol išsirita musinukių jaunikliai, vabzdžių gamtoje sumažėja ir dalis musinukių dėl maisto stygiaus neužauga. Norisi tikėti, kad margasparnės musinukės laiku perpras sparčiai besikeičiantį gamtos ritmą.  Visgi Amerikos mokslininkų tyrimai rodo, kad iš 48 vabzdžialesių paukščių rūšių net 9 neprisitaikė prie klimato kaitos ir pavėluoja sugrįžti laiku.

O mes margasparnėms musinukėms galime padėti iškeldami šios jautrioms miškų ir parkų giesmininkės daugiau inkilų, nes natūralių perėjimo buveinių joms trūksta dėl santykinai jaunų Lietuvos miškų. Juodkrantės sengirėje musinukių giesmės džiugina lankytojus kiekvieną pavasarį.

Nuotraukos

Klausyti

Pavasario garsai

Karietaitė