Kuoduotoji zylė

Lophophanes cristatus

Vienas gražiausių spygliuočių miškuose gyvenančių paukščių – kuoduotoji zylė. Nors lesyklose mes dažniausiai įpratę stebėti didžiąją ir mėlynąją zyles, tačiau retsykiais, ypač jei greta auga pušynas, į jūsų lesyklą gali atskristi ir ši, su niekuo nesupainiojama kuoduota pankė. Kuoduotoji zylė – vienas judriausių paukščių, todėl grožėtis ja, tupinčia ant šakos, vargu ar pavyks: ši nenuorama nenustygsta nė sekundei, nuolatos šokinėja nuo šakos ant šakos, karstosi pušų ar eglių spygliais ieškodama vabzdžių ir vorų. Žiemą, kai smulkaus gyvūninio maisto surasti sudėtinga, kuoduotosios zylės  minta daugiausia įvairiomis sėklomis. Nors be žiūronų pamatyti išlakių pušų viršūnėse besikarstančias kuoduotąsias zyles sunku, tačiau išgirsti – tikrai paprasta. Vaikščiodami po Juodkrantės sengirę, geriau įsiklausę į miško garsus, išgirsite savitą, į kitų zylių nepanašią giesmelę: „Tro-lo-lo-lo!“. Taip ir „trolina“ šios kuoduotės medžių viršūnėse per dienas.

Pavasarį, kai ateina laikas perėti, kuoduotosios zylės patelė išsirenka lizdui vietą. Dažniausiai tai būna sutrešęs medžio kamienas, kuriame šie paukščiai uoksą išsikala patys ar naudojasi pilkųjų zylių pernykščiais uoksais. Lizdelį suka iš samanų ir žvėrių plaukų.

Nuotraukos