Karietaitė
Troglodytes troglodytes
Vienas smulkiausių ir dažniausių girių giesmininkų – karietaitė. Kaip ir daugelis vabzdžialesių paukščių, artinantis žiemai karietaitės pasitraukia į Pietų Europą. Lietuvoje lieka tik pavieniai paukščiai, bet jei jau taip nusprendžia, tai apsistoja arčiau upelių ar kitų vandens telkinių, kur net ir žiemą galima susirasti vieną kitą voriuką. Nors šių trumpauodegių išvaizda tokia, kad jų neįmanoma su niekuo supainioti, tačiau pamatyti jas šmirinėjančias ant žemės tarp kelmų ar šakų tikrai nelengva. O štai išgirsti giesmelę tikrai nesunku, nes tai išskirtinai stiprų balsą turintis miško paukštelis!
Įdomios karietaitės ir savo lizdais, kuriuos patinėliai, mezga it kojines – pina iš samanų, spyglių ir žolelių. Pabaigtas lizdelis atrodo kaip samanų kamuoliukas su urveliu, todėl ir lotyniškas šio paukščio pavadinimas yra Troglodytes troglodytes – išvertus tai reiškia „urvinis“. Tiesa, karietaičių patelės labai įnoringos ir į patiną, turintį vieną būstą, net nežiūri! Taigi patinėlis pina nuo 6 iki 12 tokių kamuoliukų skirtingose vietose, kad patelė turėtų iš ko pasirinkti. Lizdai su prastesniu vaizdu pro urvo landą lieka neužimti. Tiesa, karietaičių patinų ir patelių santykiai labai liberalūs, todėl dažniausiai patinėlis nedalyvauja auginant jauniklius, o tuo metu jau mezga lizdus ir gieda serenadas naujai damai.