Liuciperis

Autorius: Anicetas Puškorius Sukurta: 1979 m. Id. numeris: 2589

Stiprus lietuvių folkloro išraiškos akcentas Raganų kalne yra „Liuciperio“ (aut. Anicetas Puškorius, 1979) skulptūra, stovinti ant Eglių slėnio šlaito briaunos. Eglių slėnis – natūralus miško amfiteatras, suformuotas parabolinių kopų, kaip ir Ievos kalnas. Tai vieta, kur nuo XIX a. pabaigos per Jonines kasmet suplaukdavo minios (iki tūkstančio žmonių) lietuvninkų iš kito marių kranto. Jie melsdavosi, apgaubti mistiškos Eglių slėnio atmosferos. Ši tradicija buvo ypač gaji iki Pirmojo pasaulinio karo, bet ji tęsėsi ir tarpukariu.

 „Liuciperio“ skulptūra pradeda „Velniavos seriją“ velnių ir raganų personažais. Šios tematikos skulptūrų ištakos, anot menotyrininkės prof. Alės Počiulpaitės, kuri aplankė ką tik sukurtą medinių skulptūrų ekspoziciją 1979 m., “kaukių mene ir humoristinėje liaudies skulptūroje”. Šio Juodkrantės ansamblio savitumas tarsi atliepia patį Neringos gamtos ir gyvenimo savitumą – tai, kas tinka čia, kitur būtų sunkiai suprantama. „Velniavos pasakojimas“ itin atitinka poilsiautojo, ieškančio netikėtumų, nusiteikimą. 

Nuotraukos

Audio