Bukutis

Sitta europaea

Vienas triukšmingiausių miško paukščių – bukutis. Šis zylės dydžio miškų sparnuotis sutinkamas visoje šalyje ir įvairios sudėties medynuose, tačiau vis dėlto jam labiausiai patinka seni lapuočių miškai, ypač ąžuolynai. Dažnas paukščius žiemą lesinantis žmogus bukutį puikiai pažįsta, nes šis vikruolis mėgsta pasmaguriauti ir noriai lesa įvairias lesyklose patiekiamas sėklas, ypač saulėgrąžų. Skirtingai nuo zylių, saulėgrąžas gliaudančių arti lesyklos, bukutis kiek pasistiprinęs netrukus prisikemša snapą ir skraidina laimikį į savo sandėlius, kurių žiemai prisiruošia apsčiai.

Visgi dauguma bukučių savo gyvenimą praleidžia sėsliai – tame pačiame miške ar parke – ir neturi prabangos lankytis lesyklose. Miške gyvenantys bukučiai maisto ieško ant medžių. Kopinėdami kamienais ir šakomis jie randa įvairių vorų, vabzdžių, jų lervų. Įdomu ir tai, jog bukutis – bene vienintelis iš miško paukščių, gebantis ne tik kopti kamienu į viršų, bet ir leistis juo žemyn galva.

Būstus bukučiai įsirengia medžių drevėse, išpuvusiose šakose, inkiluose, bet labiausiai mėgsta didžiųjų margųjų genių apleistus uoksus. Prieš įsikurdamas perėti bukutis ypatingai dekoruoja savo būstą – įlindimo angą aplipdo dumblu.

Tai vieni anksčiausiai pavasarį giedoti pradedančių miško paukščių – neretai jau saulėtomis vasario dienomis galima išgirsti skambų bukučio švilpavimą, o kovo ir balandžio mėnesiais nuo šių sparnuočių balsų aidi girios. Tačiau sudėję pirmuosius kiaušinius bukučiai nutyla, it būtų į snapus priliję.

Nuotraukos

Klausyti

Žiemos garsai

Naminė pelėda